Geras vertėjas – koks jis?

Kalba susiformavo neveltui, juk tai pagrindinė žmonių komunikacijos priemonė, padedanti rasti draugų, patirti naujų patirčių, mokytis ir keliauti. Pasaulyje yra daug įvairių kalbų, tikinama, kad šiuo metu jų yra apie 7000. Skirtingų kalbų gausa bei įvairovė ne tik išlaisvina, bet ir sukelia nemažai trukdžių. Mes vargiai išmokstame antrą ar trečią, ką jau kalbėti apie likusias užsienio kalbas. Tad ką daryti? Jei kitos kalbos žinių reikia staiga, geriausia kreiptis į vertėjus, kurie puikiai išmano savo darbą ir užsakovams padeda visais vertimo klausimais. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visi vertėjai yra kompetentingi, todėl kyla klausimas „kokias savybes reikia išsiugdyti vertėjui, kad jį būtų galima pavadinti profesionaliu savo srities žinovu?“

Atsakymas gana paprastas, vertėjas privalo:

• būti lankstus bei kūrybiškas;

• gerai žinoti visas kalbos gramatikos taisykles;

• būti geras psichologas;

• išmanyti šalies papročius, tradicijas, kultūrą;

• nuolat mokytis ir plėsti žinias;

Vertimas raštu, kaip amatas atsirado jau senų senovėje, tiksliau – senovės Romoje. Imperatorių vertėjai vertė bibliją, graikų mokslinius traktatus ir taip skleidė informaciją kitiems. Neveltui sakoma, kad didžiausią įtaką romėnams padarė graikai. Taip nutiko dėl mūsų aptariamo vertėjų amato ir noro pažinti pasaulį bei kitas kultūras.

Šiais laikais vertimų rūšių yra įvairių: techniniai, teisiniai, asmeninių dokumentų, grožinės literatūros, automatiniai vertimai, o vertimo paslaugas užsisakyti gali bet kuris pageidaujantis. Kad ir kokios rūšies tekstas būtų, vertėjo darbą galima pavadinti menu, nes tam reikia ne tik gramatikos žinių. Norint teisingai ir tinkamai išversti tekstą reikia būti lanksčiu bei kūrybišku. Tai įrodo kažkada ištarta rašytojo Gabriel Garcia Marquez mintis, kad jo knygos „100 metų vienatvės“ anglų kalbos vertimas daug geresnis nei originali, ispaniškai parašyta, knyga. Ši mintis skamba gana kontraversiškai – kaip filmas retai būna geresnis už knygą, taip ir vertimas retai būna geresnis nei originalas. Ir vis tik, pasirodo, būna išimčių, viskas priklauso nuo vertėjo.

Kodėl vertėjui būtina tobulai išmanyti kitų kalbų gramatiką, turbūt aiškinti neverta. O kas dar? Vertėjas turi būti geras psichologas, kuris, skaitydamas kito autoriaus parašytus sakinius, suprastų ir paslėptą mintį. Kaip pavyzdį galime pateikti Victor Hugo knygą „Vargdieniai“. Šiame tekste yra sakinys, sudarytas iš 823 žodžių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip reikėtų išversti tokį sakinį, kad jis būtų rišlus, tikslus ir visiškai atitiktų autoriaus idėją. Skaitant tokio ilgumo sakinį sunku sekti mintį, ką jau kalbėti apie tikslų vertimą. Na, o vertėjams, pasirodo, tai pavyko. Žinoma ne visiems, tačiau, tie, kurie vertė V. Hugo romaną šį sakinį trumpino, skirstė į keletą atskirų ir pasiekė tą patį rezultatą.

Norint versti tiksliai taip pat svarbu išmanyti visas šalies tradicijas, kultūros ir papročių subtilybes. Nežinant jų, galima atsidurti nepatogioje arba juokingoje situacijoje. Na, pavyzdžiui, kažkada oro paslaugų linija „American Airlines“, Meksikos keleiviams skirtuose lėktuvuose įrengė naujus odinius fotelius ir pristatė juos šūkiu „Fly in Leather“ (skraidyk odoje). Šis pavadinimas atrodo žaismingas ir visai nekaltas, tačiau ne ispaniškai. Išvertus šią anglišką frazę pažodžiui, sakytumėme: „Skraidyk nuogas“. Lietuviai mėgta posakį „Nors prie širdies dėk“. Šį junginį išgirdęs anglas visais atvejais susirauks, nes angliakalbėse šalyse žmonės taip nesako. Jie nesupranta posakio prasmės ir toks sakinys jiems skamba nemaloniai. Kitas linksmas pavyzdys yra apie alaus gamybos įmonę „Coors“, kuri vienoje reklaminėje kompanijoje panaudojo frazę „Turn It Loose“ (Tapk laisvu). Ir vėlgi, įkvėpiantis šūkis, tačiau ar žinote, ką šis sakinys reiškia Lotynų Amerikoje? Verčiant tiesiogiai frazę „Turn It Loose“ , pasakytumėme „Kentėk nuo viduriavimo“. Šie ir daugelis kitų pavyzdžių rodo, kad tiesioginis vertimas dažnai yra neįmanomas. Tačiau kitų kalbų subtilybės bei „perliukai“ tik paįvairina vertėjų darbą.

Yra teigiančių, kad kas 2 savaites miršta po vieną kalbą. Tad gal po labai daugelio metų mums nebereikės vertėjų, nes turėsime vieną ar dvi kalbas, kuriomis gebės kalbėti visi. Na, o šiandien, vertėjai atlieka labai svarbią misiją – suteikia galimybę susikalbėti, pažinti kitas kultūras bei papročius.

Vertimų biuras UAB „Baltijos vertimai”